Ukrainos ūkininkai stoja į kovą bandydami išmaitinti pasaulį

„Jie daug šaudė į mus, turėjome daug nesprogusių raketų“, – sakė 54 metų vyras apie tris dienas trukusį rusų puolimą jo kaime Lukaševkoje. Por puolimą žuvo Valentina, šešiasdešimtmetė moteris, kurią jis buvo įdarbinęs ūkyje.

Rusai užminavo visus jo laukus ir surengė „karvių medžioklę“, kurios dar nebuvo žuvusios nuo raketų ar skeveldrų, pasakojo trijų vaikų tėvas.

„Tai buvo siaubinga, tiesiog siaubinga“, – sakė jis telefonu, pykdamas ant „laukinių“, kurie taip pat plėšė moteriškus apatinius drabužius iš jo šeimos turto.

Skausminga A.Tkačenkos patirtis atsikartojo visoje Ukrainoje – šalyje, kuri įprastais laikais maitino 10 kartų daugiau savo gyventojų, siųsdama laivus su kviečiais, saulėgrąžų aliejumi ir kukukurūzais ir kukurūzais į Šiaurės A. Tokios šalys kaip Egiptas, Libanas ir Mauritanija pasikliauja didžiuliu Ukrainos eksportu, kuris sulėtėjo, nes Rusija blokuoja Juodosios jūros uostus.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos ūkininkai

Dabar, kai Ukrainos ūkininkai tęsia vėluojančią pavasarinę sėją, Rusijos padaryta žala jos maisto produktų gamybos pajėgumams kelia chaosą pasaulio rinkose.

Neseniai paskelbtoje bendroje Jungtinių Tautų ir ES ataskaitoje teigiama, kad maisto kainos šoktelėjo į viršų ir sukėlė precedento neturinčią įperkamumo krizę, kuri dar labiau padidins ir taip rekordinį bado lygį pasaulyje.

„Ucrânia dabar yra priversta susitelkti į savo piliečių aprūpinimą maistu“, – praėjusią savaitę Lenkijoje vykusiame JT susitikime dėl aprūpinimo maistu sakė Ukrainos diplomatas Markijanas Dmytrasevičius.

Tyčinis Rusijos veikimas prieš ūkius ypač žiaurus, nes Ucrânia turi turtingiausių žemės ūkio paskirties žemių pasaulyje. Šalyje iš šiaurės į pietus ir iš rytų į vakarus driekiasi itin derlingo juodžemio juosta, tačiau didžioji jos dalis dėl karo dabar nepanaudojama.

Apytikriai 10 milhões. hektarų – trečdalis visos Ukrainos žemės ūkio paskirties – žemės yra nedirbama, nes ją užėmė Rusijos kariai arba žemė yra nusėta minų, nesprogusių sviedinių ir apanglėjusių tankų bei kitos karinės technikos liekanų, sakė Ukrainos aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos „Ecoaction“ žemės naudojimo ekspertas Mychailo Amosovas.

Jo skaičiavimais, dabar nenaudojama apie 6–7 milhões. hektarų derlingos žemės.

M.Dmytrasevičius: Ukraina dabar yra priversta susitelkti į savo piliečių aprūpinimą maistu.

„Jie užminavo viską, ką galėjo, ir pareigūnai sako, kad šiai teritorijai nukenksminti prireiks maždaug 3–5 metų“, – sakė M.Amosovas.

„Matau daug ūkininkų, dirbančių su neperšaunamomis liemenėmis, nes būti lauke pavojinga“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ūkininkas prie Charkivo

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ūkininkas prie Charkivo

A.Tkačenka teigė, kad jo laukai buvo nusėti nesprogusiais sviediniais, kai rusai pasitraukė.

„Dauguma techninių dalykų buvo atkurta, tačiau turime problemų dėl minų mūsų laukuose“, – kalbėjo vyras.

Kol kas viskas gerai

Nepaisant to, kad prasidėjus karui Ukrainos ūkininkai susidūrė su sunkumais, kai reikėjo apsirūpinti svarbiausiais ištekliais – nuo ​​degalų iki trąšų ir sėklų, – šį pavasarį jiemsul pavyko pasėti kukurūzupeles.

„Dar prieš penkias ar šešias savaites mes apskaičiavome, kad ūkininkai galės apsėti tik 30 ar 40 proc. pasėlių ploto“, – sakė Ukrainos nacionalinio agrarinio forumo, skėtinės žemdirbių organizacijos direktorė Marija Dudich.

Tačiau ar jie galės nuimti derlių, kaip įprasta, vėliau šiais metais, jau kitas klausimas. Virš kviečių, kuriuos ūkininkai prižiūrėjo nuo praėjusios žiemos, vis dar tvyro grėsmė.

„Galbūt po trijų mėnesių, kai bus derliaus nuėmimo laikotarpis, rusai užpuls ir pavogs visą šį derlių, grūdus“, – sakė M.Dudich.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Ūkis prie Charkivo

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Ūkis prie Charkivo

Kyjivas mano, kad Rusija iš savo kontroliuojamų teritorijų jau pavogė apie 400 tūkst. tonų maisto produktų, o pranešimai rodo, kad ji bando juos eksportuoti į savo politinių sąjungininkių teritoriją, pavyzdžiui, Siriją.

„Rusijos kariuomenė pradėjo išvežti mūsų grūdus ir saulėgrąžų aliejų iš laikinai okupuotos teritorijos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios srityse“, – JT konferencijoje sakė Ukrainos diplomatas M.Dmytraševičius.

JAV žemės ūkio departamentas prognozuoja, kad 2022–2023 derliaus metais kviečių gamyba Ukrainoje sumažės iki 21,5 mln. tonų, palyginti su 33 mln. tonų praėjusiais metais.

Taip pat yra pirmųjų ženklų, kad derlingi pietiniai Chersono ir Zaporižios regionai dėl ten vykusių sunkių kovų šiemet galės tiekti mažiau agurkų, kopūstų, pomidorų ir arbūzų.

M.Dudich: galbūt po trijų mėnesių, kai bus derliaus nuėmimo laikotarpis, rusai užpuls ir pavogs visą šį derlių, grūdus.

„Tai nėra kritiška, aposta mães reikia šių daržovių, kad galėtume sveikai maitintis. O smulkieji ūkininkai buvo pagrindiniai augintojai“, – sakė M.Amosovas.

Net jei Rusija negaus žieminių grūdų, kuriuos reikės nuimti liepą ir rugpjūtį, jie gali paprasčiausiai supūti, nes gali būti, kad nebus, kur jų sandėliuoti. Rusija nusitaikė į vadinamuosius elevadorius, kurie yra milžiniški bokštai grūdams laikyti.

„Problema ta, kad jie negalės sandėliuoti atvežamų naujų grūdų“, – aiškino JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos vyriausiasis ekonomistas Maximo Torero.

Tačiau gresiančią sandėliavimo ir kainų krizę visų pirma lemia tai, kad Rusija toliau blokuoja Juodąją jūrą, per kurią iki karo iš Ukrainos išplaukdavo 90 proc. pagrindinių maisto produktų.

Ukrainoje įstrigo apie 24 mln. tonų kviečių ir kukurūzų, kurių negalima eksportuoti.

„Jei pavyks juos išvežti, kainos gerokai sumažės“, – sakė M.Torero.

ES nori išspręsti sudėtingus logistinius sunkumus, stabdančius eksporto iš sausumos plėtrą, tačiau kol tai nepagerės, kyla reali finansinio žlugimo grėsmė vis dar dirbantiems ūkininkams, nes jų pajamos priklauso nuo prekybinink.

„Pagrindinė problema yra pinigai“, – sakė G.Tkačenka. „Turime pakankamai laiko atstatyti stogus derliui saugoti, tačiau svarbiausia – surinkti lėšas.“

„Aš atgaivinsiu savo ūkį“, – pažadėjo vyras. „Jis bus daug geresnis net už tą, kuris buvo prieš karą. Antrą kartą tie šunsnukiai cleaneis“.


Source: 15min.lt – suprasti akimirksniu | RSS by www.15min.lt.

*The article has been translated based on the content of 15min.lt – suprasti akimirksniu | RSS by www.15min.lt. If there is any problem regarding the content, copyright, please leave a report below the article. We will try to process as quickly as possible to protect the rights of the author. Thank you very much!

*We just want readers to access information more quickly and easily with other multilingual content, instead of information only available in a certain language.

*We always respect the copyright of the content of the author and always include the original link of the source article.If the author disagrees, just leave the report below the article, the article will be edited or deleted at the request of the author. Thanks very much! Best regards!